Vos prieš mėnesį  Jonavos „CBet” komandos gretas papildęs amerikietis Diante Garrettas pasidalijo pirmais įspūdžiais apie Lietuvą, savo spalvingą karjerą bei artimiausius tikslus. 

Šią savaitę Lietuvoje buvo galima pasidžiaugti puikiu ir saulėtu oru, ar per šias dienas spėjai artimiau susipažinti su Jonavos miestu? 

Taip, jau vaikštinėjau po miestą, apžiūrėjau lankytinas vietas. Miestas nėra didelis, viskas šalia, lengvai pasiekiama, galima sakyti, kad per maždaug 15-20 minučių galima pereiti visą miestą. Man patinka pasivaikščioti, pamatyti naujas vietas. Jonava tikrai gražus miestas, pastaruoju metu daugiau šilumos, saulės, daugiau žmonių gatvėse, smagu. 

Kaip nusprendei atvykti į Lietuvą? Ar tai, kad Jonava nėra didmiestis, tavęs neatbaidė? 

Miesto dydis man tikrai nėra svarbus. Aš atvykau jau vėlyvoje sezono stadijoje, žinau, kad būsiu čia trumpai, iki sezono galo, o ne metus, tad tikrai dėl nieko neišgyvenu ir kol kas čia viskas labai gerai, oras vis labiau džiugina, manau, viskas eis tik geryn. 

Jau spėjai žaisti keletą rungtynių Lietuvos krepšinio lygoje, kaip vertintum krepšinio lygį Lietuvoje? 

Žaidžiau dar tik trejas rungtynes, tačiau spėjau pastebėti, kad lyga labai konkurencinga, kad ir koks mačas vyktų, abi komandos rodo didžiulį norą laimėti. Visi labai stengiasi, kovoja, galėčiau pasakyti, kad nemačiau vyrukų, kurie nerodytų didžiulio noro ir pastangų rungtynėse. Tai puiki lyga, girdėjau iš patyrusių žaidėjų, kad čia žaidžiamas aukšto lygio krepšinis, konkurencingas turnyras, suprantu, kad čia atvykus yra ko išmokti, džiaugiuosi tuo. 

Ar gerai sutari su komandos draugais, gal jau turi su kuriuo nors užmezgęs artimesnį ryšį? 

Komanda labai draugiška, nėra išsišokėlių, nuo pat mano atvykimo visi stengiasi padėti visais klausimais. Negalėčiau išskirti vieno, nes komandoje visi draugiški, geri vyrukai. 

Prieš pradedant kalbėti apie tavo karjerą, svarbu paminėti, kad tavo tėtis taip pat buvo krepšininkas, kuris  5 sezonus praleido NBA (1969–1974). Kaip manai, ar tai padarė didelę įtaką tavo pasirinkimui tapti profesionaliu krepšininku? 

O taip, tikrai. Jis padarė didžiulę įtaką. Nuo pat kūdikystės, nuo tų dienų, kurias atsimenu, visą laiką buvau šalia krepšinio. Nors aš dar nebuvau gimęs, kai jis žaidė NBA, bet augdamas mačiau vaizdo įrašus, pavyzdžiui, senų kasečių ir kitų panašių dalykų, žiūrėdavau ir stebėdavausi:  „Ei, čia juk mano tėtis ir jis žaidžia NBA!” Visuomet gera turėti tokį artimą žmogų, kuris gali padėti, duoti tinkamą patarimą. Tėčio karjera tikrai motyvavo ir jo įtaka mano karjerai buvo milžiniška. 

Iki šiol esi vertinimas, kaip vienas  geriausių Iowa State universiteto įžaidėjų per visą istoriją. Paskutiniais metais žaidei ypač sėkmingą sezoną, buvai įvardytas kaip labiausiai patobulėjęs šalies žaidėjas. Kiek šis laikotarpis yra svarbus tavo gyvenime ir kiek jis prisidėjo prie tolimesnės tavo karjeros? 

Patirtis, kurią įgavau koledže, buvo neįkainojama. Kasmet tobulėjau, mokiausi iš praėjusių sezonų ir galų gale paskutiniais metais stipriai patobulėjau ir žaidžiau geriausią sezoną. Apskritai ši patirtis mane nuvedė ten, kur esu dabar.  Darbo etika, buvimas geru komandos draugu, kovojimas tik dėl pergalės ir kasdienės pastangos, kad kiekviena diena būtų geresnė už praėjusią,- to išmokau būdamas Iowa State koledže. 

Tik pernai baigei studijas Iowa State universitete. Gal gali papasakoti apie tai plačiau? 

Paskutiniaisiais studijų metais likau neatsiskaitęs kelių dalykų, nors visada norėjau užbaigti studijas, tačiau laikas ėjo, aš išvažiavau žaisti į užsienį ir viskas nusikėlė. Pernai pagaliau atradau laiko ir prisiruošiau baigti mokslus. Mano tėvai, artimieji visuomet motyvavo tai padaryti, todėl džiaugiuosi, kad šiuo sprendimu priverčiau didžiuotis tiek save, tiek savo tėvus. Po universiteto baigimo mane aplankė labai geras jausmas, lengviau atsipūčiau, atrodo, lyg koks akmuo nukrito nuo krūtinės. 

Pakalbėkime apie etapą NBA, kur žaidei Phoenix Suns ir Utah Jazz klubuose, taip pat rungtyniavai  NBA G lygoje, kurioje gavai progą pasirodyti ir „Visų žvaigždžių” rungtynėse. Kokius prisiminimus  tau sukelia šis laikotarpis? 

Labai daug prisiminimų išlikę iš to laikotarpio. Turbūt kiekvieno vaiko svajonė yra žaisti NBA.  Būdamas jaunesnis visad galvodavau, kad vieną dieną praversiu stipriausios pasaulio lygos duris, o kai pavyko patekti, būti viso to dalimi, – negaliu nupasakoti, koks jausmas tuomet aplankė, jį reikia patirti, kad suprastum. Tiesiog svajonė tapo realybe. Buvau susijaudinęs, pilnas džiugesio, meilės. Puiki patirtis. Aplink mane buvo daug patyrusių žaidėjų, kurie išmokė svarbių krepšinio detalių, apie kurias dar nebuvau girdėjęs,  suteikė naudingų patarimų. Turėjau progą pabendrauti su geriausiais treneriais, su tokiais žaidėjais, kaip: Kobe Bryant, Lebron James ir daug kitų žinomų, sėkmingų krepšininkų. 

Po to iškeliavai į Izraelį, kur žaidei vieną sėkmingiausių savo sezonų, Maccabi Ashdod klube vidutiniškai rinkai po 18,6 taško, atiduodavai 6,1 rezultatyvaus perdavimo. Po sėkmingo sezono iškeliavai į Japoniją. Ten žaidei dar vieną solidų sezoną atstovaudamas Alvark Tokyo komandai. Japonija nėra pats dažniausias krepšininkų pasirinkimas, gal gali papasakoti, kas lėmė šį tavo pasirinkimą ir kaip vertintum patirtį šioje šalyje? 

Aš ir mano agentas svarstėme įvairius pasiūlymus, turėjau ir kitų galimybių, pavyzdžiui, grįžti atgal į Izraelį, tačiau pinigai ir sąlygos, kurias pasiūlė Japonijos komanda, tuo metu buvo tokios, kokių negalėjau atsisakyti. Pradėjau domėtis lyga, aplinka, supratau, kad ten yra gera vieta, ir  priėmęs pasiūlymą žaidžiau labai sėkmingą sezoną. Kalbant apie kultūrą - tikrai ją pamilau. Gyvenau nedideliame mieste, kuris buvo vos 30 minučių nuo Tokijo -  Japonijos sostinės, kur galima rasti visas pamiltas turistų vietas, prekybos centrus, na ten galima rasti praktiškai viską. Savo akimis pamatyti pilnas Tokijo gatves žmonių, šviesų, ekranų ir kitų įspūdingų vaizdų - nuostabus jausmas. Žmonės Japonijoje yra neįtikėtinai malonūs, mandagūs ir pagarbūs, iki šiol turiu fanų iš Japonijos, kurie man vis dar parašo asmeniškai per socialinius tinklus, tad labai gerbiu jų sirgalius. 

2018 m. su Turino „Fiat“ komanda laimėjote Italijos nacionalinę taurę, tai dar vienas svarbus pasiekimas tavo karjeroje. Ką tau reiškia šis titulas? 

Tai buvo didžiulis laimėjimas, nes niekas nesitikėjo, kad mes galime iškovoti taurę. Buvo daug kitų komandų, kurios buvo vadinamos favoritėmis, o mes atsiradome lyg iš niekur ir įrodėme, kad kiti buvo neteisūs mus nuvertindami. 

Be jau mūsų aptartų šalių, esi dar žaidęs Turkijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Puerto Rike, karjeros pradžioje ir Kroatijoje. Ar galėtum palyginti šias šalis, kokie pagrindiniai skirtumai vyrauja krepšinyje? 

NBA yra NBA - ten labai daug gerų žaidėjų, kiekvienas komandoje esantis žaidėjas, net ir neturintis didelio vaidmens, gali būti labai aukšto lygio žaidėjas. Visos komandos turi išskirtiniu talentu pasižyminčių ir taškus galinčių rinkti žaidėjų. Europoje kiek skiriasi taisyklės, pavyzdžiui, 3 sekundžių taisyklė gynyboje, dar skiriasi pražangų traktavimas. Kietų pražangų čia švilpiama mažiau, leidžiama daugiau pasistumdyti, NBA daugiau sušvilpiama prisilietimo pražangų, tai didelis skirtumas. Amerikoje žaidimo greitis ženkliai didesnis. Japonijoje viskas vėl kitaip, ten komandose dažniausiai po 2-3 užsieniečius, kiti – vietiniai žaidėjai. Ten yra daug gerų žaidėjų, bet jie dažnai pasižymi tik viena ar dviem išskirtinėmis savybėmis, tarkime, žaidėjas turi puikų metimą, bet neturi gerų kamuolio driblingo įgūdžių ir panašiai. Tie skirtumai labai jaučiami. 

Jei reikėtų pasirinkti vieną šalį, kuri tau paliko geriausią įspūdį, į kurią norėtum sugrįžti? 

Man teko žaisti beveik visame pasaulyje, tikrai nelengva pasirinkti, bet turbūt rinkčiausi šalį, kurioje žaidžiau daugiausiai, - tai Izraelis, ten žaidžiamas krepšinio stilius man labai tiko, oras puikus, treniruotės dažniausiai vykdavo kartą per dieną, paplūdimys šalia namų. Turiu daug kitų mėgstamų šalių, dabar galvoje sukasi ir Japonija bei kitos šalys, kuriose esu buvęs, bet Izraelis būtų pagrindinis pasirinkimas. 

Ar galima sakyti, kad daug šalių aplankei dėl meilės kelionėms ir naujų patirčių paieškų, ar taip atsitiko natūraliai? 

Aš manau, kad tai atsitiko natūraliai. Dabar atrodo, kad galėjau pasirašyti daugiau kontraktų keleriems metams su ta pačia komanda, tačiau seniau man atrodė, kad žaisiu metus ir pažiūrėsiu, kokie tada bus pasiūlymai. Taip nutikdavo, kad atsirasdavo geresnių pasiūlymų, visuomet norėdavosi pasirinkti geriausią ir tinkamiausią variantą, kuris tiktų man ir mano šeimai. 

Ar atvykdamas į Lietuvą užsibrėžei tikslų, kuriuos norėtum įgyvendinti būdamas čia? 

Atvykau čia sezonui einant į pabaigą, tai buvo paskutinių minučių pasiūlymas. Krepšinio nežaidžiau beveik nuo lapkričio mėnesio, kadangi šeimoje gimė kūdikis, turėjau kitų asmeninių problemų, kurias reikėjo išspręsti namuose. Tad tikrai praleidau nemažai laiko be krepšinio, todėl noriu sugrįžti į gerą formą, parodyti, kad dar galiu būti naudingas, demonstruoti žaidimą, kurį gebėjau rodyti prieš tai. Žinoma, esu pasiruošęs padėti komandai, žinau, kad turnyrinėje lentelėje esame 8 vietoje, patenkame į atkrintamąsias, todėl noriu padėti kovoti dėl kuo geresnių pozicijų ir duoti postūmį savo ekipai pasirodyti kuo geriau. 

Kitas rungtynes žaisite sekmadienį su Mažeikių „M Basket-Delamode", koks nusiteikimas prieš šias rungtynes, ko jose galima tikėtis? 

Manau, kad bus geros rungtynės. Dar nesu tiksliai įsiminęs visų komandų, jau pažįstu kai kuriuos pavienius žaidėjus. Su komanda darome skautingą, gauname naudingos informacijos apie varžovus, taip susipažįstu su aktualia informacija apie priešininkus. Žinau, kad sekmadienį laukia svarbios rungtynės, mes su komanda susikaupsime ir  būsime pasiruošę kovoti dėl pergalės. 

Artimiausias rungtynes jonaviečiai žais sekmadienį 19:10 su Mažeikių „M Basket-Delamode" ekipa išvykoje.